Baltasis raganosis VU Zoologijos muziejuje. Fotografavo Alba Ávila Grimaldos

 
VU zoologijos muziejuje seniai puikuojasi vabalas raganosis, gyvenantis Lietuvoje, o dabar, VU mecenato G. Vaitiekūno dėka, turime ir tikrą „žaliosios medžioklės“ eksponatą — Baltojo raganosio dailią priekinės dalies kopiją. Tas raganosis, kaip gyveno, taip tebegyvena toliau Afrikoje, o Jūs galite pažiūrėti į taksidermisto K. Bybarto kūrinį, gavusį sidabro apdovanojimą, kuris idealiai atitinka savo prototipo spalvas, kūno išgaubtumus, ragų subraižymus, grėsmingą stotą... Paskaitykite...
 

Keturdantė pūsliažuvė

Dar ne taip seniai mūsų istorinės žuvytės iš vokiečių gamtininko Georgo Forsterio (1754–1794) kolekcijos „plaukiojo“ Lietuvos dailės muziejuje parodoje „Pilies gatvė“ (nuoroda į vykusią parodą https://www.ldm.lt/pilies-gatve/), o dabar — vasario 14 dienai — savanorė Alba Àvila Grimaldos  pristato ŽUVŲ MEILĘ. Kviečiame apsilankyti  VU Zoologijos muziejuje, kur yra ne viena egzotinių kraštų žuvis, o tarp jų ir iš Tetraodontidae  šeimos. Apie romantiškas žuvytes paskaitykite...
Chameleonai VU Zoologijos muziejuje. A. Petrašiūno nuotrauka

VU Zoologijos muziejaus ekspozicijoje turime šešis chameleonus - tris šalmuotuosius chameleonus, du paprastuosius chameleonus ir vieną melerio chameleoną.  Plačiau apie tai, kuo chameleonai ypatingi, galite perskaityti muziejaus savanorės paruoštame informaciniame lape

Rudasis lokys VU Zoologijos muziejuje. Fotografavo S.Sinkevičius

Didėjant gyventojų tankumui ir vystantis gyvulininkystei, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo XVII–XVIII amžiais. XIX a. antroje pusėje lokių liko tik miškingose vietovėse. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m. Musteikos kaime, Varėnos rajone. VU Zoologijos muziejuje - stambus patinas iš Estijos, dovanotas mecenato G. Vaitiekūno, jaunikliai iš senųjų VU rinkinių, o patelė, kuri filmavosi P. Abukevičiaus filme "Meškutės Nidos nuotykiai" statiste, dabar paslėpta fonduose ir vis dar laukia restauracijos... O ką meškos veikia žiemą? Paskaitykite...

Rudoji hiena - Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820) - pasižymi šiai šeimai būdingais trečiaisiais premoraliniais dantimis, kurie skirti kaulų laužymui. G. Vaitiekūno dovanota kaukolė iš Limpopo, 2014.10.04. K. Ižganaitytės nuotrauka.

Kalahario dykuma, esanti Afrikos pietinėje dalyje yra pats didžiausias ištisinis smėlio ruožas pasaulyje, o jos didžiausią plėšrūnų populiaciją sudaro naktimis pavieniui klajojačios rudosios hienos (Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820)). Šios plėšrūnės gali perkąsti storiausius kaulus, tačiau medžiotojos iš jų labai prastos - sugauti auką joms pasiseka tik 7% iš visų bandymų, todėl dažniausiai jos klajoja ieškodamos kitų plėšrūnų paliktų grobio likučių. Šie į šunis panašūs, bet genetiškai artimesni katinams gyvūnai gali maitintis ne tik mėsa, bet ir paukščių kiaušiniais, vabzdžiais, ropliais, uogomis bei vaisiais. Kai lietaus iškrenta mažiau nei 100 mm per metus, hienos neretai pasigardžiuoja laukiniais arbūzais - vaisiais, kuriuose sukaupta ypač daug vandens.

Baltoji pelėda VU Zoologijos muziejuje. Fotografavo Viktorija Kuznecova

Knygų serijoje apie Harį Poterį J.K. Rowling aprašė ne vien tik jauno burtininko Hario Poterio nuotykius, bet ir įvairių magiškų būtybių, tarp kurių - sniego baltumo pelėda, vardu Hedviga. Kad ir kaip būtų keista, filme ši pelėda nešė ne peles, o laiškus... nes... ji buvo specialiai dresuojama Julie Tottman'os (žr. Youtube filmuką). Atvykę į VU Zoologijos muziejų galėsite pamatyti pačią pelėdą, o tuo tarpu kviečiame su ja susipažinti...

Vienas iš dviejų leopardų VU Zoologijos muziejuje. S. Sinkevičiaus nuotrauka

Tikriausiai visų žinomas dėmėtas laukinės katės kailio raštas gamtoje niekada neišėjo iš mados. O kas kitas, jei ne šių dėmių savininkas – puikiai tarp margos aplinkos užsimaskuojantis leopardas (lot. Panthera pardus) galėtų tai įrodyti? Šio katinių šeimos žinduolio kailio spalvos ir raštai skirtųsi, kurį tik regioną paimtume – Afrikos savanas, Pietų Azijos miškus, ar Kaukazo kalnyną. Kailis gali būti ne tik margas, bet ir visiškai juodas – tai genetinė mutacija melanizmas.

Karakalas VU Zoologijos muziejuje. Fotografavo Alba Àvila Grimaldos

Egipte šis gyvūnas buvo prijaukintas ir medžiojo antilopes, o VU Zoologijos muziejaus eksponatas buvo pats sumedžiotas Afrikoje (mecenatas G. Vaitiekūnas). Dėl juodų ausų pavadintas ,,karakalu" (nes turkų kalboje žodžiai kara kulak, reiškia „juoda ausis“), o dėl trumpos uodegos ir šepetėlių buvo laikomas persiška lūšimi. Tačiau genetiniai tyrimai jau atskleidė, kad šis katininis artimesnis pumoms ir servalams, nei lūšims... Daugiau skaitykite...

Pavianas Babuinas, dovanotas G.Vaitiekūno, VU Zoologijos muziejuje. K. Ižganaitytės nuotrauka

Jie ir jos eksportuojami iš Afrikos medicininiams tyrimams, nors jautrumas cheminėms medžiagoms skiriasi nuo žmonių. Jos gali ėsti augalus, kurie žmogui mirtinai nuodingi. Jų iltiniai dantys kaip leopardų, bet gali gyventi miestuose. Joms įprasta vaikščioti ant žemės, o jie noriai medžioja antilopes. Jie dvigubai didesni už jas ir turi ,,kuokštą“ ilgesnių plaukų ant pakaušio. Jos lytiškai subręsta 4-6 metų amžiaus, o jie šiek tiek vėliau - 8-ių, nors retai išgyvena iki 30-ies. Klajoja grupėmis iki 300 individų, bet vieni kitus atpažįsta ir gerai prisimena savo ,,giminystės“ ryšius: mamą, seseris, brolius, tėvus, tetas...

Sraigių-žudikių kriauklės VU Zoologijos muziejuje. A. Petrašiūno nuotrauka

VU Zoologijos muziejaus ekspozicijoje eksponuojame 33  "sraigių žudikių" (šeima Conidae) rūšis. Iš mirtinų žmogui galite pamatyti tris - Conus marmoreus, Conus striatus ir Conus textile.  Ekspozicijoje yra ir sraigė, kurios nuodai naudojami gydymui - Conus magus. Plačiau apie tai, kuo šios sraigės ypatingos, galite perskaityti muziejaus savanorės paruoštame informaciniame lape.

Pavianas Anubis, dovanotas G.Vaitiekūno, VU Zoologijos muziejuje. M.Riepšaitės nuotrauka.

Tiek Malio savanose, tiek Ugandos tropiniuose miškuose ar kalnuotuose Saharos regionuose galima pamatyti žalsvai pilko plauko, ilgasnukių, į šunis panašių beždžionių. Tai – anubiai (lot. Papio anubis (Lesson, 1827)), vieni plačiausiai paplitusių pavianų Afrikoje.

Joomla templates by JoomlaShine