Egipte šis gyvūnas buvo prijaukintas ir medžiojo antilopes, o VU Zoologijos muziejaus eksponatas buvo pats sumedžiotas Afrikoje (mecenatas G. Vaitiekūnas). Dėl juodų ausų pavadintas ,,karakalu" (nes turkų kalboje žodžiai kara kulak, reiškia „juoda ausis“), o dėl trumpos uodegos ir šepetėlių buvo laikomas persiška lūšimi. Tačiau genetiniai tyrimai jau atskleidė, kad šis katininis artimesnis pumoms ir servalams, nei lūšims... Daugiau skaitykite...

VU Zoologijos muziejaus ekspozicijoje eksponuojame 33  "sraigių žudikių" (šeima Conidae) rūšis. Iš mirtinų žmogui galite pamatyti tris - Conus marmoreus, Conus striatus ir Conus textile.  Ekspozicijoje yra ir sraigė, kurios nuodai naudojami gydymui - Conus magus. Plačiau apie tai, kuo šios sraigės ypatingos, galite perskaityti muziejaus savanorės paruoštame informaciniame lape.

Rudoji hiena - Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820) - pasižymi šiai šeimai būdingais trečiaisiais premoraliniais dantimis, kurie skirti kaulų laužymui. G. Vaitiekūno dovanota kaukolė iš Limpopo, 2014.10.04. K. Ižganaitytės nuotrauka.

Kalahario dykuma, esanti Afrikos pietinėje dalyje yra pats didžiausias ištisinis smėlio ruožas pasaulyje, o jos didžiausią plėšrūnų populiaciją sudaro naktimis pavieniui klajojačios rudosios hienos (Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820)). Šios plėšrūnės gali perkąsti storiausius kaulus, tačiau medžiotojos iš jų labai prastos - sugauti auką joms pasiseka tik 7% iš visų bandymų, todėl dažniausiai jos klajoja ieškodamos kitų plėšrūnų paliktų grobio likučių. Šie į šunis panašūs, bet genetiškai artimesni katinams gyvūnai gali maitintis ne tik mėsa, bet ir paukščių kiaušiniais, vabzdžiais, ropliais, uogomis bei vaisiais. Kai lietaus iškrenta mažiau nei 100 mm per metus, hienos neretai pasigardžiuoja laukiniais arbūzais - vaisiais, kuriuose sukaupta ypač daug vandens.

VU Zoologijos muziejaus ekspozicijoje turime šešis chameleonus - tris šalmuotuosius chameleonus, du paprastuosius chameleonus ir vieną melerio chameleoną.  Plačiau apie tai, kuo chameleonai ypatingi, galite perskaityti muziejaus savanorės paruoštame informaciniame lape

Vienas iš dviejų leopardų VU Zoologijos muziejuje. S. Sinkevičiaus nuotrauka

Tikriausiai visų žinomas dėmėtas laukinės katės kailio raštas gamtoje niekada neišėjo iš mados. O kas kitas, jei ne šių dėmių savininkas – puikiai tarp margos aplinkos užsimaskuojantis leopardas (lot. Panthera pardus) galėtų tai įrodyti? Šio katinių šeimos žinduolio kailio spalvos ir raštai skirtųsi, kurį tik regioną paimtume – Afrikos savanas, Pietų Azijos miškus, ar Kaukazo kalnyną. Kailis gali būti ne tik margas, bet ir visiškai juodas – tai genetinė mutacija melanizmas.

Joomla templates by JoomlaShine