Įdomiausi eksponatai
VU Zoologijos muziejaus ekspozicijoje eksponuojame 33 "sraigių žudikių" (šeima Conidae) rūšis. Iš mirtinų žmogui galite pamatyti tris - Conus marmoreus, Conus striatus ir Conus textile. Ekspozicijoje yra ir sraigė, kurios nuodai naudojami gydymui - Conus magus. Plačiau apie tai, kuo šios sraigės ypatingos, galite perskaityti muziejaus savanorės paruoštame informaciniame lape.
VU Zoologijos muziejaus ekspozicijoje turime šešis chameleonus - tris šalmuotuosius chameleonus, du paprastuosius chameleonus ir vieną melerio chameleoną. Plačiau apie tai, kuo chameleonai ypatingi, galite perskaityti muziejaus savanorės paruoštame informaciniame lape.
Jie ir jos eksportuojami iš Afrikos medicininiams tyrimams, nors jautrumas cheminėms medžiagoms skiriasi nuo žmonių. Jos gali ėsti augalus, kurie žmogui mirtinai nuodingi. Jų iltiniai dantys kaip leopardų, bet gali gyventi miestuose. Joms įprasta vaikščioti ant žemės, o jie noriai medžioja antilopes. Jie dvigubai didesni už jas ir turi ,,kuokštą“ ilgesnių plaukų ant pakaušio. Jos lytiškai subręsta 4-6 metų amžiaus, o jie šiek tiek vėliau - 8-ių, nors retai išgyvena iki 30-ies. Klajoja grupėmis iki 300 individų, bet vieni kitus atpažįsta ir gerai prisimena savo ,,giminystės“ ryšius: mamą, seseris, brolius, tėvus, tetas...
Kalahario dykuma, esanti Afrikos pietinėje dalyje yra pats didžiausias ištisinis smėlio ruožas pasaulyje, o jos didžiausią plėšrūnų populiaciją sudaro naktimis pavieniui klajojačios rudosios hienos (Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820)). Šios plėšrūnės gali perkąsti storiausius kaulus, tačiau medžiotojos iš jų labai prastos - sugauti auką joms pasiseka tik 7% iš visų bandymų, todėl dažniausiai jos klajoja ieškodamos kitų plėšrūnų paliktų grobio likučių. Šie į šunis panašūs, bet genetiškai artimesni katinams gyvūnai gali maitintis ne tik mėsa, bet ir paukščių kiaušiniais, vabzdžiais, ropliais, uogomis bei vaisiais. Kai lietaus iškrenta mažiau nei 100 mm per metus, hienos neretai pasigardžiuoja laukiniais arbūzais - vaisiais, kuriuose sukaupta ypač daug vandens.
Tiek Malio savanose, tiek Ugandos tropiniuose miškuose ar kalnuotuose Saharos regionuose galima pamatyti žalsvai pilko plauko, ilgasnukių, į šunis panašių beždžionių. Tai – anubiai (lot. Papio anubis (Lesson, 1827)), vieni plačiausiai paplitusių pavianų Afrikoje.
Tikriausiai visų žinomas dėmėtas laukinės katės kailio raštas gamtoje niekada neišėjo iš mados. O kas kitas, jei ne šių dėmių savininkas – puikiai tarp margos aplinkos užsimaskuojantis leopardas (lot. Panthera pardus) galėtų tai įrodyti? Šio katinių šeimos žinduolio kailio spalvos ir raštai skirtųsi, kurį tik regioną paimtume – Afrikos savanas, Pietų Azijos miškus, ar Kaukazo kalnyną. Kailis gali būti ne tik margas, bet ir visiškai juodas – tai genetinė mutacija melanizmas.