Naujienos

Rudoji hiena - Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820) - pasižymi šiai šeimai būdingais trečiaisiais premoraliniais dantimis, kurie skirti kaulų laužymui. G. Vaitiekūno dovanota kaukolė iš Limpopo, 2014.10.04. K. Ižganaitytės nuotrauka. Kalahario dykuma, esanti Afrikos pietinėje dalyje yra pats didžiausias ištisinis smėlio ruožas pasaulyje, o jos didžiausią plėšrūnų populiaciją sudaro naktimis pavieniui klajojačios rudosios hienos (Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820)). Šios plėšrūnės gali perkąsti storiausius kaulus, tačiau medžiotojos iš jų labai prastos - sugauti auką joms pasiseka tik 7% iš visų bandymų, todėl dažniausiai jos klajoja ieškodamos kitų plėšrūnų paliktų grobio likučių. Šie į šunis panašūs, bet genetiškai artimesni katinams gyvūnai gali maitintis ne tik mėsa, bet ir paukščių kiaušiniais, vabzdžiais, ropliais, uogomis bei vaisiais. Kai lietaus iškrenta mažiau nei 100 mm per metus, hienos neretai pasigardžiuoja laukiniais arbūzais - vaisiais, kuriuose sukaupta ypač daug vandens.

  •      Kviečiame į parodos „Auksinis Dino Zauro pėdsakas“ atidarymą VU Gyvybės mokslų centre balandžio 6 d. (penktadienį) 14 val. Tai 50-ajai Fiziko dienai (FiDi) skirta paroda, kurios centre – VU alumnas, fizikas Gediminas Vaitiekūnas, jo sėkmės istorija ir mecenatystė. Bus galima susipažinti su G. Vaitiekūno dovanotais eksponatais, jau radusiais savo vietą VU Zoologijos muziejuje. Renginio programa Gyvybės mokslų centre R106 auditorijoje (Didžioji auditorija): Renginį pradeda akordionistų duetas: V. Petkevičius ir J. Skuja 14.00 val. Sveikinimo žodis. 14.10 val. S. Paltanavičius: „Gamtosauga per optinį taikiklį?“ 14.25 val. V. Mačiulis: „Kaip išsilukšteno FIDI Dino Zauras?“ 14.40 val. rež. M. Kriaučiūnaitės filmas…

  • Vienas iš dviejų leopardų VU Zoologijos muziejuje. S. Sinkevičiaus nuotrauka Tikriausiai visų žinomas dėmėtas laukinės katės kailio raštas gamtoje niekada neišėjo iš mados. O kas kitas, jei ne šių dėmių savininkas – puikiai tarp margos aplinkos užsimaskuojantis leopardas (lot. Panthera pardus) galėtų tai įrodyti? Šio katinių šeimos žinduolio kailio spalvos ir raštai skirtųsi, kurį tik regioną paimtume – Afrikos savanas, Pietų Azijos miškus, ar Kaukazo kalnyną. Kailis gali būti ne tik margas, bet ir visiškai juodas – tai genetinė mutacija melanizmas.

Mus rasite

  • Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus

    Gyvybės mokslų centras, C106

    Saulėtekio al. 7; 10257, Vilnius

  • Telefono nr.: (8~5) 223 44 34

    Mobilaus tel. nr.: 370 614 58815 (Doc. Grita Skujienė)

  • El.paštas: Zoo@muziejus.vu.lt 

  •  

Joomla templates by JoomlaShine